uostuotas

uostúotas, -a adj. (1) Š, NdŽ, DŽ¹, KlK22,75(Lkv, Pln, Skd), Rdn žr. ūsuotas: 1. Vyrai buvo visi uostúoti – barzdų mažai teturėjo Yl. Uostúota merga, fi, tegu aną balai! Krš. Anos vyras uostúotas – juodi uostai Štk. Uostúotas, o mergaburnis – dideliai nepuikus vyras Šts. Zuikis savo vaikuo pasako: – Tu uostúotas ir aš uostúotas, ieškokiavos duonos Lnk. ^ Uostúotas kaip katinas DūnŽ. 2. Lapai uostuoti [vikio] P.